Šviesa, jaukumas ir bendrystė – tokiais žodžiais norisi apibūdinti jausmus ir nuotaiką, kurie lydėjo visą žibintų laikotarpį.

         Vaikai visada patys nori būti nykštukais ir pajausti stebuklų galią, todėl jie mielai kartu su mokytojomis grupėse žaidė rato, pirštukų žaidimus, dainavo daineles apie nykštukus. Lauke vaikai iš šakelių statė nykštukams namelius ir laukė dovanėlių. Kiekvienoje grupėje, nuo mažiausių iki didžiausių visi ruošdavosi šventei. Tėvai kartu su vaikais vakarodami gaminosi žibintus, juos dekoravo pagal savo sumanymą, naudojo gamtinę medžiagą, antrines žaliavas.

       Žibintų šventei artėjant mokytojos Birutė Palekienė ir Vitalija Stankaitienė pakvietė visas mokytojas pasimokyti iš vilnos velti nykštukus. Grupėse vyko pokalbiai apie laiko tėkmę, švento Martyno vardo dieną, žibintų arba šviesos šventę, padedant ugdytiniams suprasti, kodėl tamsa keičia šviesą, diena – naktį, siejant šviesą su šiltu bendravimu, gerais darbais ir gyvybe žemėje.

         Lapkričio 5 dieną 16 val.  vyko Žibintų šventė, kurioje dalyvavo darželio bendruomenė. Prie laužavietės mus pasitiko žibintininkas ir nykštukai. Žaidėme žaidimus „Šiltos kelnės ir švarkiukas“, „Keliavau plačiais keliais ir siaurais takeliais“. Keliavome su nykštukais ir dainavome „Štai prie vartų pakabintas perlamutrinis žibintas“, klausėmės jų istorijas apie paslėptus lobius, užkastus deimantus ir aukso luitelius. Kiekvienas vaikas ieškojo lobio. Nešini šviečiančiais žibintais keliavome namo.